Teisinė apžvalga

Leidybos paslaugų prieinamumo reikalavimų teisinė apžvalga

Nuo 2025 m. birželio 28 d. įsigalios naujas elektroninių knygų prieinamumo teisinis reglamentavimas. Čia rasite išsamią teisinės aplinkos apžvalgą. Temos apibendrinimas pateikiamas puslapio apačioje.

I. Bendrosios nuostatos

1. Leidybos paslaugų prieinamumo reikalavimų teisinė apžvalga (toliau – Apžvalga) parengta įgyvendinant Lietuvos audiosensorinės bibliotekos (toliau – LAB) projektą „ELVIS – pritaikytų medijų platforma: prieigos prie įtraukaus kultūros turinio individualių poreikių turintiems vartotojams plėtra“ (toliau –  LAB projektas).

2. Atsižvelgiant į LAB projekto tikslą – sukurti Lietuvoje įtraukiosios leidybos sistemą, užtikrinančią asmenims, negalintiems skaityti įprastai, geresnę prieigą prie kultūros turinio, Apžvalgoje pateikiama teisinė informacija apie šiuo metu galiojantį šios srities teisinį reglamentavimą, pagrįstą autorių turtinių teisių apribojimu, kuris sudaro sąlygas nekomerciniais tikslais atgaminti kūrinius prieinama forma asmenims su negalia, taip pat informacija apie naują elektroninių (skaitmeninių) knygų paslaugų prieinamumo teisinį reglamentavimą, kuris turėtų užtikrinti galimybes asmenims su negalia įsigyti į rinką išleidžiamas elektronines knygas.

3. Apžvalgoje pateikiama leidybos pokyčiams įgyvendinti aktuali teisinė informacija svarbi ne tik leidėjams. Siekiant suderinti leidėjų ir autorių teisių turėtojų (teksto autorių, dailininkų ar jų turtinių teisių perėmėjų) interesus, Apžvalgoje nagrinėjami klausimai, susiję su dviejų prieinamumo reikalavimais pagrįstų leidybos sistemų sąlygų derinimu, sudarant leidybos sutartis, pateikiant informaciją apie skaitmeninį teisių valdymą.

4. Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas, pagrįstas autorių turtinių teisių apribojimais, ir naujas elektroninių knygų paslaugų prieinamumo teisinis reglamentavimas, kurio nuostatos įsigalios 2025 m. birželio 28 d., yra suderinti su tarptautiniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Atsižvelgiant į tai, kad tarptautinių ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos jau perkeltos į nacionalinę teisę, šioje Apžvalgoje jos detaliai nenagrinėjamos.

5. Apžvalga skirta tik teisinei leidybos paslaugų prieinamumo analizei, todėl prieinamumo užtikrinimo procedūrų ir technologijų taikymo klausimai Apžvalgoje nenagrinėjami.

II. Autorių turtinių teisių apribojimu pagrįstas leidybos paslaugų prieinamumo reglamentavimas

6. Lietuvoje šiuo metu galioja leidybos paslaugų prieinamumo teisinis reglamentavimas, sudarantis sąlygas atgaminti kūrinius asmenims su negalia prieinama forma, taikant autorių turtinių teisių apribojimus. Tokių apribojimų sąlygos ir pagrindiniai principai numatyti Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme1 (toliau – Autorių teisių įstatymas), suderinti su Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) sutarties, priimtos 2013 m. birželio 27 d. Marakeše2 (toliau – Marakešo sutartis), nuostatomis ir Europos Sąjungos teisės aktais: 2017 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/15633 ir 2017 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/15644 (toliau – ES teisės aktai).

7. Autorių teisių įstatymo 25 str. 1 dalyje numatytas autorių turtinių teisių apribojimas, kurio pagrindu leidžiama be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jeigu tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, atgaminti nekomerciniais tikslais teisėtai išleistą ar viešai paskelbtą kūrinį, išleisti, adaptuoti ir viešai skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete), jeigu tuo kūriniu galės naudotis ir prieigą prie jo turės tik neįgalieji, kiek tai pateisinama konkrečia negalia, išskyrus atvejus, kai tie kūriniai buvo specialiai sukurti šiam tikslui.

8. Atsižvelgiant į tai, kad autorių turtinių teisių apribojimo sąlygomis prieinamos formos kūriniais gali naudotis tik neįgalieji, Autorių teisių įstatyme pateikiama sąvoka „Neįgalusis naudos gavėjas“, kuri aiškiai parodo, kokių asmenų naudai įstatymas leidžia apriboti autorių turtines teises. Pagal Autorių teisių įstatymo 2 str. 36 dalyje numatytą sąvokos apibrėžimą, neįgalusis naudos gavėjas yra:

1) aklasis;

2) asmuo dėl regėjimo sutrikimo, kurio neįmanoma sumažinti, nepajėgiantis skaityti spausdintų kūrinių iš esmės taip, kaip tokio sutrikimo neturintys asmenys;

3) asmuo dėl suvokimo negalios ar skaitymo sutrikimų nepajėgiantis skaityti spausdintų kūrinių iš esmės taip, kaip tokios negalios ar sutrikimų neturintys asmenys;

4) asmuo dėl fizinės negalios nepajėgiantis laikyti ar vartyti leidinio arba sutelkti žvilgsnio ar judinti akių taip, kad galėtų skaityti.

9. Svarbu atkreipti dėmesį, kad Autorių teisių įstatymas leidžia taikyti autorių turtinių teisių apribojimus atgaminant kūrinius neįgaliesiems naudos gavėjams pritaikyta forma tik tais atvejais, jeigu tie kūriniai nebuvo specialiai sukurti ir išleisti šiam tikslui. Kitas svarbus reikalavimas, numatytas siekiant apsaugoti teisėtus autorių ar jų teisių perėmėjų interesus, – tokia veikla, atgaminant kūrinius prieinama forma, juos išleidžiant ir platinant, galima tik nekomerciniais tikslais.

10. Siekiant užtikrinti prieinamos formos kūrinių teisėtą sklaidą Lietuvoje ir įsipareigojimus keistis prieinamos formos kopijomis Europos Sąjungoje ir su trečiosiomis šalimis, kurios yra Marakešo sutarties šalys, Lietuvoje sukurta šios veiklos įgyvendinimui skirta institucinė sistema, kurią sudaro Lietuvoje įsteigti įgaliotieji subjektai (pvz., bibliotekos, švietimo įstaigos, kitos ne pelno organizacijos). Įgaliotųjų subjektų veiklos valstybinę priežiūrą ir veiklos koordinavimą atlieka LAB, kuriai kultūros ministro įsakymu5 pavesta vykdyti Vyriausybės įgaliotosios institucijos funkcijas.

11. Lietuvoje įsteigtiems įgaliotiesiems subjektams leidžiama atgaminti kūrinius ar kitus objektus padarant prieinamos formos kopijas ir viešai jas skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamomis kompiuterių tinklais (internete), platinti ir teikti panaudai neįgaliesiems naudos gavėjams ar kitiems įgaliotiesiems subjektams visose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Lietuvoje esantys neįgalieji naudos gavėjai ir įgaliotieji subjektai gali gauti prieinamos formos kopijos kūrinius iš bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsisteigusio įgaliotojo subjekto (Autorių teisių įstatymo 25 str. 2 dalis).

12. Tiek leidėjams, tiek autoriams ar jų turtinių teisių perėmėjams svarbu atkreipti dėmesį į Autorių teisių įstatyme įtvirtintą nuostatą, kuri užtikrina kūrinių prieinamumo sąlygų įgyvendinimą. Autorių teisių įstatymo 25 str. 3 dalyje numatyta, kad sutartys, trukdančios įgaliotiesiems subjektams atgaminti kūrinių ar kitų objektų prieinamos formos kopijas, negalioja.

III. Prieinamumo sąlygos pagal naują elektroninių knygų leidybos paslaugų reglamentavimą

13. Naujos su prieinamumo reikalavimais susijusios leidybos teisinės aplinkos sąlygos numatytos Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatyme6 (toliau – Prieinamumo reikalavimų įstatymas), kurio nuostatos suderintos su 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/8827.

14. Prieinamumo reikalavimų įstatymo tikslas – užtikrinti, kad į Europos ekonominės bendrijos rinką (toliau – rinka) būtų pateikiami tik prieinamumo reikalavimus atitinkantys gaminiai ir paslaugos. Leidybos paslaugoms prieinamumo reikalavimai taikomi pagal Prieinamumo reikalavimų įstatymo 2 str. 4 dalies nuostatas, kuriose numatyta paslauga –elektroninė knyga ir speciali programinė įranga.

15. Elektroninė knyga ir speciali programinė įranga yra paslauga, kurią sudaro knygos elektroninę versiją perteikiančios skaitmeninės rinkmenos, prie kurių galima prisijungti, kurias galima naršyti, skaityti ir naudoti, ir kurių prieigai yra skirta speciali programinė įranga, įskaitant nešiojamaisiais prietaisais teikiamas paslaugas ir mobiliąsias programas, išskyrus elektronines skaitykles (Prieinamumo reikalavimų įstatymo 3 str. 4 dalis).

16. Elektroninės skaityklės nepatenka į paslaugų reguliavimo sritį. Joms taikomi gaminių prieinamumo reikalavimai. Pagal Prieinamumo reikalavimų įstatymo 3 str. 5 dalyje numatytą sąvokos apibrėžimą, elektroninės skaityklės apibūdinamos kaip gaminiai: elektroninės skaityklės – speciali įranga, įskaitant aparatinę ir programinę įrangą, skirta prieigai prie elektroninių knygų rinkmenų, joms naršyti, skaityti ir kitaip naudoti.

17. Prieinamumo reikalavimų įstatyme numatytų elektroninių knygų leidybos paslaugų esminis skirtumas, lyginant jas su Autorių teisių įstatyme numatytomis paslaugomis, teikiant neįgaliesiems prieinamos formos kūrinių kopijas, yra jų komercinis pobūdis, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojų (leidėjų) rinkos sąlygomis vykdoma veikla.

IV. Elektroninių knygų paslaugų prieinamumo institucinė sistema

18. Atsižvelgiant į Prieinamumo reikalavimų įstatymo 4 straipsnyje numatytas gaminių ir paslaugų prieinamumo politikos formavimo nuostatas, galima apibrėžti valstybės institucijų kompetenciją ir funkcijas gaminių ir paslaugų prieinamumo srityje.

19. Vyriausybei pavedama tvirtinti nacionalines plėtros programas, kuriose suplanuojamos gaminių ir paslaugų prieinamumo skatinimo priemonės.

20. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (toliau – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) pavedama formuoti valstybės politiką gaminių ir paslaugų prieinamumo srityje, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą ir teikti pasiūlymus Vyriausybei dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo politikos valdymo tobulinimo.

21. Kitoms ministerijoms ar jų įgaliotoms institucijoms Prieinamumo reikalavimų įstatyme pavesta dalyvauti formuojant, koordinuojant ir kontroliuojant valstybės politiką atitinkamai pagal savo veiklos sritis. Elektroninių knygų leidybos paslaugų prieinamumo sritis priskirta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai (toliau – Kultūros ministerija).

22. Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Neįgaliųjų reikalų departamentas)8 atsakingas už metodinės pagalbos teikimo koordinavimą. Elektroninių knygų leidybos paslaugų prieinamumo atžvilgiu metodinę pagalbą (rekomendacines konsultacijas) Neįgaliųjų reikalų departamentas teikia kartu su kultūros ministro įgaliota institucija9.

23. Prie Neįgaliųjų reikalų departamento numatyta patariamoji institucija – Gaminių ir paslaugų prieinamumo klausimų koordinavimo komisija (toliau – Komisija), kurios personalinė sudėtis patvirtinta Neįgaliųjų reikalų departamento direktoriaus įsakymu10. Pagal Prieinamumo reikalavimų įstatyme numatytas atstovavimo proporcijas, asmenų su negalia nevyriausybinių organizacijų, mokslo ir studijų institucijų bei verslo asociacijų atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip vieną trečdalį Komisijos narių.

24. Į Komisijos sudėtį įtraukti LAB atstovai ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovai. Tai turėtų sudaryti sąlygas LAB aktyviai dalyvauti nagrinėjant elektroninių knygų leidybos paslaugų prieinamumo klausimus, teikti pasiūlymus dėl šių paslaugų prieinamumo valstybės politikos ir jos įgyvendinimo.

25. Svarbią vietą institucinėje sistemoje užima rinkos priežiūros institucijos, kurių užduotis prižiūrėti, kad į rinką būtų teikiami tik prieinamumo reikalavimus atitinkantys gaminiai ir teikiamos tik prieinamumo reikalavimus atitinkančios paslaugos. Pagal Prieinamumo reikalavimų įstatymo 6 str. 4 d. 2 punkto nuostatas rinkos priežiūros funkcijas elektroninių knygų leidybos paslaugų atžvilgiu pavedama vykdyti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kuri pagal jai suteiktas teises ir pareigas paslaugų atitikties srityje turi teisę atlikti patikrinimus, organizuoti valstybines paslaugų prieinamumo ekspertizes ir pažeidimų nagrinėjimo procedūras11.

V. Prieinamumo reikalavimų taikymas ir paslaugų teikėjų pareigos

26. Paslaugas teikiantys ekonominės veiklos vykdytojai privalo užtikrinti, kad Prieinamumo reikalavimų įstatyme nurodytos paslaugos atitiktų prieinamumo reikalavimus. Prieinamumo reikalavimai, kuriuos būtina užtikrinti išleidžiant į rinką elektronines knygas, nurodyti Prieinamumo reikalavimų įstatymo 1 priedo IV skyriaus 11.6 punkte:

1) kai elektroninėje knygoje yra ne tik teksto, bet ir garsinio turinio, užtikrinama, kad būtų numatytas teksto ir garsinio turinio sinchronizavimas;

2) užtikrinama, kad skaitmeninės elektroninių knygų rinkmenos netrukdytų pagalbinei technologijai tinkamai veikti;

3) užtikrinama prieiga prie turinio, rinkmenos turinio naršymo ir formato, įskaitant dinamišką formatą, struktūros suteikimą, lankstumą ir turinio pateikimo pasirinkimo galimybę;

4) sudaromos galimybės alternatyviam turinio perdavimui ir jo sąveikumui su įvairiomis pagalbinėmis technologijomis suvokiamu, suprantamu, tinkamu naudoti ir tvariu būdu;

5) užtikrinama, kad jas būtų galima rasti per metaduomenis pateikiant informaciją apie jų prieinamumo savybes;

6) užtikrinama, kad skaitmeninių teisių valdymo priemonės neblokuotų prieinamumo savybių.

27. Prieinamumo reikalavimų įstatymas numato paslaugų teikėjams pareigą parengti bendrąjį paslaugos teikimo sąlygų aprašą. Elektroninių knygų paslaugų atžvilgiu tokiame apraše turėtų būti pateikta informacija, kaip paslauga atitinka Prieinamumo reikalavimų įstatymo 1 priedo IV skyriaus 11.6 punkte nurodytus prieinamumo reikalavimus. Tokia informacija skelbiama viešai, suinteresuotų asmenų prašymu pateikiama raštu ir žodžiu, taip pat ir asmenims su negalia prieinamu būdu (Prieinamumo reikalavimų įstatymo 13 str. 2 dalis). Siekdami laikytis šių reikalavimų, elektroninių knygų paslaugų teikėjai gali visapusiškai arba iš dalies taikyti darniuosius standartus.

VI. Prieinamumo reikalavimų taikymo galimos išimtys ir išlygos

28. Nors Prieinamumo reikalavimų įstatymo 7 str. 1 dalyje numatytas privalomo pobūdžio prieinamumo reikalavimų taikymas elektroninių knygų leidybos paslaugoms, šias paslaugas teikiančios labai mažos įmonės gali pasinaudoti joms numatyta išimtimi – jos atleidžiamos nuo prieinamumo reikalavimų laikymosi pareigų.

29. Labai mažos įmonės sąvokos apibrėžimas pateikiamas Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3 str. 10 dalyje: labai maža įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 10 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų: įmonės metinės pajamos neviršija 2 mln. eurų; įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 2 mln. eurų.

30. Prieinamumo reikalavimų įstatymas taip pat numato galimybę paslaugų teikėjams pasinaudoti išlyga prieinamumo reikalavimų taikymui, kuri galimai būtų aktuali paslaugas teikiančioms mažoms ir vidutinėms įmonėms. Pagal šią išlygą prieinamumo reikalavimai taikomi tik tokia apimtimi, kad dėl reikalavimų laikymosi nereikėtų daryti paslaugos pagrindinio pobūdžio esminio pakeitimo arba paslaugos teikėjui nebūtų sukelta neproporcinga našta (Prieinamumo reikalavimų įstatymo 14 str. 1 dalis).

31. Jeigu leidybos įmonės norėtų pasinaudoti Prieinamumo reikalavimų įstatyme numatyta išlyga, siejama su esminiu paslaugos keitimu ir neproporcinga našta, jos turėtų atlikti vertinimą, ar organizacinė ir finansinė jiems tenkanti našta nebus didesnė už tikėtiną naudą. Neproporcingos naštos vertinimo ataskaita turi būti saugoma 5 metus.

32. Neproporcingos naštos vertinimo kriterijai numatyti Prieinamumo reikalavimų įstatymo 2 priede. Išnagrinėjus pateikiamą neproporcingos naštos vertinimo kriterijų ir ataskaitai pateikti naudojamų elementų sąrašą, galima daryti išvadą, kad šis vertinimo procesas leidybos įmonėms būtų sudėtingas tiek organizacine, tiek finansine prasme.

33. Svarbu atkreipti dėmesį, kad išlyga, susijusia su neproporcinga našta, negalės pasinaudoti paslaugas teikiančios leidybos įmonės, gavusios finansavimą prieinamumui pagerinti iš kitų viešų ar privačių finansinių šaltinių.

VII. Prieinamumo reikalavimų įstatymo įgyvendinimas ir taikymas

34. Prieinamumo reikalavimų įstatymo 30 str. 3 dalyje numatyta įstatymo taikymo išlyga siejama su įstatymo įsigaliojimu, t. y. numatytas Prieinamumo reikalavimų įstatymo nuostatų taikymo pereinamasis laikotarpis, kurio galiojimas baigsis 2030 m. birželio 28 d.

35. 2022 m. gruodžio 8 d. priimtas Prieinamumo reikalavimų įstatymas įsigalioja 2025 m. birželio 28 d. Paslaugų teikimo sutartys, sudarytos iki jo įsigaliojimo, t. y. iki 2025 m. birželio 28 d., galios be pakeitimų iki jų galiojimo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip iki pereinamojo laikotarpio pabaigos – 2030 m. birželio 28 d. 

36. Jeigu leidybos paslaugų sutartyje, sudarytoje iki 2025 m. birželio 28 d., bus numatytos sąlygos, pagal kurias sutarties šalys numato po 2030 m. birželio 28 d. leisti elektronines knygas, neatitinkančias prieinamumo reikalavimų, nepaisant sutarties šalių valios, tokių sąlygų galiojimas baigsis 2030 m. birželio 28 d., nes įstatymo nuostatos yra privalomos lyginant jas su sutarčių sąlygomis.

Apibendrinimas

1. Lietuvoje šiuo metu galioja Autorių teisės normomis reguliuojamas leidybos paslaugų prieinamumo teisinis reglamentavimas, kuris sudaro sąlygas atgaminti kūrinius asmenims su negalia prieinama forma, taikant autorių turtinių teisių apribojimus.

2. Nuo 2025 m. birželio 28 d. Lietuvoje įsigalioja naujos elektroninių (skaitmeninių) knygų paslaugų teisinės aplinkos sąlygos, numatytos Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatyme, kurio tikslas – užtikrinti, kad į rinką būtų pateikiami tik prieinamumo reikalavimus atitinkantys gaminiai ir paslaugos.

3. Pagal Prieinamumo reikalavimų įstatymą, prieinamumo reikalavimai taikomi leidybos paslaugoms – elektroninėms knygoms ir specialiai programinei įrangai.

4. Prieinamumo reikalavimų įstatyme numatytų elektroninių knygų leidybos paslaugų esminis skirtumas, lyginant jas su Autorių teisės nuostatomis reglamentuojamomis paslaugomis, yra jų komercinis pobūdis, susijęs su rinkos sąlygomis vykdoma elektroninių knygų leidėjų veikla.

5. Derinant šių dviejų su prieinamumo reikalavimais susijusių leidybos paslaugų teisinių sistemų reikalavimus, svarbu atkreipti dėmesį, kad taikant autorių turtinių teisių apribojimus, prieinama forma gali būti atgaminami tik tie kūriniai, kurie nebuvo specialiai sukurti ir išleisti šiam tikslui. Atsižvelgiant į šią sąlygą, pagal Prieinamumo reikalavimų įstatymo nuostatas išleistos elektroninės knygos negalės būti atgaminamos taikant autorių turtinių teisių apribojimus.

6. Elektroninių knygų leidybos paslaugų veiklai aktuali prieinamumo reikalavimų politikos formavimo, koordinavimo ir priežiūros institucinė sistema:

1) Vyriausybei pavedama tvirtinti nacionalines plėtros programas, kuriose suplanuojamos gaminių ir paslaugų prieinamumo skatinimo priemonės;

2) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija formuoja valstybės politiką gaminių ir paslaugų prieinamumo srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;

3) Kultūros ministerija dalyvauja formuojant, koordinuojant ir kontroliuojant valstybės politiką elektroninių knygų paslaugų prieinamumo srityje;

4) Neįgaliųjų reikalų departamentas atsakingas už metodinės pagalbos teikimo koordinavimą gaminių ir paslaugų prieinamumo klausimais. Elektroninių knygų leidybos paslaugų prieinamumo srityje Neįgaliųjų reikalų departamentas metodinę pagalbą (rekomendacinio pobūdžio konsultacijas) turėtų teikti kartu su Kultūros ministerijos įgaliota institucija. Tokia įgaliota institucija galėtų būti Lietuvos audiosensorinė biblioteka (LAB), kurios patirtis, įgyta atgaminant kūrinius prieinama forma nekomerciniais tikslais, užtikrintų bendradarbiavimą tarp viešojo ir privataus (leidėjų) sektoriaus;

5) prie Neįgaliųjų reikalų departamento numatyta patariamoji institucija – Gaminių ir paslaugų prieinamumo klausimų koordinavimo komisija. Į Komisijos sudėtį įtraukti LAB atstovai ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovai. Tai turėtų sudaryti sąlygas LAB aktyviai dalyvauti nagrinėjant elektroninių knygų leidybos paslaugų prieinamumo klausimus;

6) rinkos priežiūros funkcijas elektroninių knygų leidybos paslaugų atžvilgiu pavedama vykdyti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai.

7. Prieinamumo reikalavimai, kuriuos būtina užtikrinti išleidžiant į rinką elektronines knygas, nurodyti Prieinamumo reikalavimų įstatymo 1 priede: kai elektroninėje knygoje yra ne tik teksto, bet ir garsinio turinio, užtikrinama, kad būtų numatytas teksto ir garsinio turinio sinchronizavimas; užtikrinama, kad skaitmeninės elektroninių knygų rinkmenos netrukdytų pagalbinei technologijai tinkamai veikti; užtikrinama prieiga prie turinio, rinkmenos turinio naršymo ir formato, įskaitant dinamišką formatą, struktūros suteikimą, lankstumą ir turinio pateikimo pasirinkimo galimybę; sudaromos galimybės alternatyviam turinio perdavimui ir jo sąveikumui su įvairiomis pagalbinėmis technologijomis suvokiamu, suprantamu, tinkamu naudoti ir tvariu būdu; užtikrinama, kad jas būtų galima rasti per metaduomenis pateikiant informaciją apie jų prieinamumo savybes; užtikrinama, kad skaitmeninių teisių valdymo priemonės neblokuotų prieinamumo savybių.

8. Prieinamumo reikalavimų įstatymas numato paslaugų teikėjams pareigą parengti bendrąjį paslaugos teikimo sąlygų aprašą ir jį viešai skelbti. Elektroninių knygų paslaugų atžvilgiu tokiame apraše turėtų būti pateikta informacija, kaip paslauga atitinka Prieinamumo reikalavimų įstatymo 1 priedo IV skyriaus 11.6 punkte nurodytus prieinamumo reikalavimus.

9. Nors Prieinamumo reikalavimų įstatyme numatytas privalomo pobūdžio prieinamumo reikalavimų taikymas elektroninių knygų paslaugoms, jas teikiančios labai mažos įmonės atleidžiamos nuo prieinamumo reikalavimų laikymosi pareigų.

10. Labai maža įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 10 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų: įmonės metinės pajamos neviršija 2 mln. eurų; įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 2 mln. eurų.

11. Prieinamumo reikalavimų įstatyme taip pat numatyta išlyga, kuri gali būtų aktuali paslaugas teikiančioms mažoms ir vidutinėms įmonėms. Pagal šią išlygą prieinamumo reikalavimai taikomi tik tokia apimtimi, kad dėl reikalavimų laikymosi nereikėtų daryti paslaugos pagrindinio pobūdžio esminio pakeitimo arba paslaugos teikėjui nebūtų sukelta neproporcinga našta.

12. Leidybos įmonės, kurios norėtų pasinaudoti išlyga, siejama su esminiu paslaugos keitimu ir neproporcinga našta, turėtų atlikti vertinimą, ar organizacinė ir finansinė jiems tenkanti našta nebus didesnė už tikėtiną naudą. Neproporcingos naštos vertinimo ataskaita turi būti saugoma 5 metus. Neproporcingos naštos vertinimo kriterijai numatyti Prieinamumo reikalavimų įstatymo 2 priede.

13. Išlyga, susijusia su neproporcinga našta, negalės pasinaudoti paslaugas teikiančios įmonės, gavusios finansavimą prieinamumui pagerinti iš kitų viešų ar privačių finansinių šaltinių.

14. Prieinamumo reikalavimų įstatymas įsigalioja 2025 m. birželio 28 d. Paslaugų teikimo sutartys, sudarytos iki jo įsigaliojimo, t. y. iki 2025 m. birželio 28 d., galios be pakeitimų iki jų galiojimo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, t. y. iki 2030 m. birželio 28 d.

Teisinę apžvalgą parengė Nijolė Janina Matulevičienė

Kilus klausimams, susisiekti galima el. paštu itraukiojileidyba@labiblioteka.lt

  1. 2018 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 2, 20, 20-1, 25, 31, 32, 63, 75 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1840, paskelbta TAR 2018-12-28: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/b28d98e2051f11e98a758703636ea610?jfwid=-wb5hulxx8 ↩︎
  2. 2013 m. birželio 27 d. Marakešo sutartis dėl geresnės paskelbtų kūrinių prieigos akliesiems, silpnaregiams ar turintiems kitą skaitymo negalią: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAPIS.200272?positionInSearchResults=2&searchModelUUID=ecd4c91b-62f8-422b-9bd4-5424d1f0d510 ↩︎
  3. 2017 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1563 dėl Sąjungos ir trečiųjų šalių tarpvalstybinio keitimosi autorių ir gretutinių teisių saugomų tam tikrų kūrinių ir kitų objektų prieinamos formos kopijomis aklų, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turinčių asmenų labui: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32017R1563 ↩︎
  4. 2017 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1564 dėl aklų, regos sutrikimų ar kitų spausdinto teksto skaitymo negalią turinčių asmenų labui leidžiamų tam tikrų būdų naudoti tam tikrus autorių teisių ir gretutinių teisių saugomus kūrinius ir kitus objektus, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32017L1564 ↩︎
  5. 2023 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos Kultūros ministro įsakymas Nr. ĮV- 595 „Dėl Kultūros ministro 2021 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. ĮV-358 „Dėl keitimosi kūrinių ar kitų objektų prieinamos formos kopijomis aklų, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turinčių asmenų labui pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1563 tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“: https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=72b1cfa01edf11eeb233e8b04dc9bb3d ↩︎
  6. 2022 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymas Nr. XIV- 1633, TAR 2022-12-22 Nr. 26360: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/41fe50327d1e11edbdcebd68a7a0df7e?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=a90882d5-cb09-48bd-a4d2-55b607474e51 ↩︎
  7. 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų, EUR – LEX – 32019 L0882- LT: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32019L0882 ↩︎
  8. 2022 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. A1-874 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymą“: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/d39c19e0816b11edbdcebd68a7a0df7e?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=a90882d5-cb09-48bd-a4d2-55b607474e51 ↩︎
  9. Tikėtina, kad kultūros ministro įgaliotos institucijos funkcijos bus pavestos LAB ↩︎
  10. 2023 m. vasario 20 d. Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymas „Dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo klausimų koordinavimo komisijos prie Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos personalinės sudėties patvirtinimo“: https://www.ndt.lt/wp-content/uploads/Komisijos-sudetis.pdf ↩︎
  11. 2023 m. gegužės 16 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus įsakymas „Dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos patikrinimų taisyklų patvirtinimo pakeitimo“ (TAR, 2023-05-16, Nr. 9199): https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/a7ca1b214ecb11eba1f8b445a2cb2bc7/asr ↩︎